bread

Įdomybės

Duona

Duona – tai vienas seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį. Pirmieji duoną pradėjo kepti Senovės egiptiečiai, buvo žinoma daugiau nei 30 rūšių įvairių kepinių formų. Vėliau duonos gamybą perėmė graikai ir senovės romėnai. Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą siekia XVI amžių. Senovėje duona buvo kepama labai įvairiai. Kol dar nebuvo krosnies, ją kepdavo ant įkaitintų akmenų, žarijų, karštuose pelenuose, ugnies atokaitoje, duobėse, virš kurių buvo kūrenama ugnis. Duoną mūsų protėviai plačiai vartojo šeimyninėse apeigose, ypač vestuvėse, krikštynose ir laidotuvėse. Per piršlybas irgi neišsiversdavo be apeiginės duonos. Linkėdami jauniesiems laimingo ir turtingo gyvenimo, tėvai prie durų juos sutikdavo su duona ir druska.

Lietuvos kaime ruginė duona iki XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Baudžiavos laikais valstiečiai ją kepdavo iš nevėtytų grūdų miltų (bėralo ), todėl vadino bėraline. Grynų rugių duona kepdavo tik šventėms. Panaikinus baudžiavą, bėralinė duona iš valstiečių buities išnyko. XIX a. antroje pusėje ir per I-ą pasaulinį karą į tešlą būdavo primaišomą kitų javų ar kitų augalų miltų. Duona kepta paprasta ir plikyta.

Daugelio šalių mityboje duona yra vienas iš svarbiausių ir plačiausiai vartojamų maisto produktų. Tradicinis Lietuvių maistas - ruginė duona - nuo neatmenamų laikų puikuojasi tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio vaišių stalo. Šiandieninis gyvenimo tempas diktuoja savo sąlygas - daugelis iš mūsų nuolat skubame, bėgame, maitinamės nesveikai, tačiau norime gerai atrodyti ir kontroliuoti savo svorį. Taisyklinga mityba tampa itin aktuali šių dienų žmogui. Pasirodo, rugių skaidulos gali pasitarnauti ir šioje srityje: jos lėčiau pasišalina iš skrandžio, sureguliuoja cukraus lygį kraujyje, todėl suvalgius ruginės duonos ilgiau išlieka sotumo jausmas. Jau nekalbant apie tai, kad rugiuose yra vitaminų, mineralų, antioksidantų ir augalinio estrogeno, kurie ypatingai svarbūs žmogaus organizmui. Šiuolaikinių technologijų, modernių kepyklų bei kvalifikuotų ir išradingų specialistų dėka, šiandien mes galime mėgautis įvairių rūšių rugine duona, kepama tiek iš vienos rūšies miltų, tiek iš jų mišinių, praturtinta įvairiais grūdais bei prieskoniais. Visa tai ne tik suteikia ruginei duonai malonų skonį bei aromatą, bet padidina jos maistinę vertę.

Kokia gi maistinė duonos vertė ir kodėl sveika ją valgyti? Maistinę energiją suteikia angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Grūdai yra puikus skaidulų ir angliavandenių šaltinis. Ruginiai produktai suteikia ir energijos ir maistingųjų medžiagų, juose nedaug riebalų. Paslaptis slypi duonos dietinėje struktūroje. Tankios struktūros maistas virškinamas lėtai, užima daugiau vietos skrandyje, taigi jame lieka mažiau vietos, tuo pačiu ir noro, pasimėgauti didelio kaloringumo maistu.

Vis daugiau kepama duonos, praturtintos įvairiais sveikatai teigiamą poveikį turinčiais komponentais. Tai duona su grūdais, duona su sėlenomis, labai rupių miltų duona, duona su džiovintais vaisiais, duona su saulėgrąžomis, su moliūgų sėklomis, su sezamo sėklomis, o taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos. Tokios duonos reikėtų valgyti daugiau, nes ląsteliena organizmui labai svarbi. Ji mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą, detoksikuoja organizmą - sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti.

Mitybos piramidė

Duona sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą, nes joje gausu angliavandenių – pagrindinio energijos šaltinio. Nustatyta, kad vertingiausiomis maistinėmis ir biologinėmis savybėmis pasižymi juoda duona, tačiau tiek balta duona, tiek pyragai gali būti puikus energijos šaltinis. Ir vis dėlto visų produktų paskirtis – suteikti valgymo malonumą, papildyti organizmą energinėmis medžiagomis bei vitaminais. Duonos kvapas, skonis, taip pat ir maistinės savybės priklauso nuo miltų, iš kurių ji kepama, rūšies. Daugiausia duonoje yra angliavandenių. Pagrindinis jų – polisacharidas krakmolas, sudarantis apie 30–40 proc. duonos masės. Taip pat joje yra ląstelienos, arba dar kitaip – skaidulų. Žmogaus organizmas maistinių skaidulų beveik nepasisavina, tačiau šios medžiagos aktyvina ir gerina virškinamąją funkciją, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip apsaugo nuo aterosklerozės. Duonoje yra ir vitaminų – B1, B2 ir PP, bei mikroelementų – kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo. Vitaminų daugiausiai yra grūdo apvalkale, ypač B grupės. Kuo geriau nuvalyti grūdai, tuo aukštesnės rūšies gaunami miltai. Iš tokių miltų iškepama baltesnė, aukštesnės rūšies duona. Aukščiausios rūšies duona turi mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų negu juoda duona. Jei miltai sumalti iš grūdų su luobele, iškeptos duonos maistinė ir biologinė vertė didesnė.

Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį.

Solution: gomake logo